Dėl skirtingų tiksliųjų liejinių paskirties yra daug terminio apdorojimo metodų, kuriuos galima iš esmės suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoji kategorija apima liejinius, kurių mikrostruktūra nepasikeis arba neturėtų keistis po terminio apdorojimo; antroji kategorija apima liejinius, kurių pagrindinė mikrostruktūra keičiasi. Pirmojo tipo terminis apdorojimas daugiausia naudojamas siekiant pašalinti vidinį įtempį, kurį sukelia skirtingos aušinimo sąlygos nerūdijančio plieno liejimo proceso metu. Mikrostruktūra, stiprumas ir kitos mechaninės savybės po terminio apdorojimo iš esmės nepasikeičia.
Antrojo tipo terminio apdorojimo atveju pagrindinė mikrostruktūra patiria didelių pokyčių, kuriuos galima grubiai suskirstyti į penkias kategorijas:
1. Minkštinamasis atkaitinimas: jo pagrindinis tikslas yra suskaidyti karbidus, sumažinti kietumą ir pagerinti apdirbamumą. Kaliojo ketaus tikslas yra gauti daugiau ferito.
2. Normalizavimas: Pagrindinis jo tikslas – gauti perlito ir sorbito struktūras, siekiant pagerinti nerūdijančio plieno liejinių mechanines savybes.
3. Gesinimas: Pagrindinis jo tikslas yra gauti didesnį kietumą arba atsparumą dilimui, kartu pasiekiant labai aukštą paviršiaus atsparumą dilimui.
4. Paviršiaus grūdinimas: visų pirma norint gauti sukietėjusį paviršiaus sluoksnį, tuo pačiu metu pasiekiant labai aukštą paviršiaus atsparumą dilimui.
5. Apdorojimas grūdinimu krituliais: visų pirma siekiant gauti didelį stiprumą, drastiškai nekeičiant pailgėjimo.
